Pradžia

Žirgo poreikiai

• Žirgo anatomija
  • Kūno sritys
  • Skeletas
  • Raumenys
  • Odos dariniai
  • Kanopos sandara
• Viskas apie kanopas
• Dažniausios ligos
• Reali „padėvėto“ žirgo kaina

Bendravimas su žirgu

• Gerų manierų ugdymas
• Dresūra, žaidimai

Žirgo lavinimas, jojimas

• Jojimo teorija
• Jojimo stiliai ir mokyklos

Amunicija

• Balnai ir priedai
• Kamanos ir priedai
• Kita amunicija

Apie mus

• Kas mes esame?

Parduotuvėlė

• „Mervue Equine" papildai
• „Mervue Equine" kainoraštis
• “Mervue Equine" užsakymas

Forumas

Skeletas

Arklio galva skirstoma į dvi dalis: kiaušą ir snukį. Kiaušu vadinama ta galvos skeleto dalis, kuri sudaro sienas smegenų ertmei. Snukiu vadinama burnos ir nosies ertmes sudaranti galvos dalis.

Arklio stuburas susideda iš kaklo, krūtinės, juosmens, kryžiaus ir uodegos skyrių.

Kaklą sudaro septyni slanksteliai. Kaklo ilgis priklauso ne nuo slankstelių skaičiaus, o nuo jų ilgio. Arkliui bėgant, kaklas ir galva tampa geru balansuojančiu prietaisu, padedančiu išlaikyti pusiausvyrą. Kaklą su nugara jungia masyvus elastinis sprando raištis, prasidedantis nuo kaklo pradžios ir siekiantis krūtinės pradžią.

Krūtinės ląsta sudaryta iš krūtinės srities stuburo slankstelių (18), šonkaulių ir krūtinkaulio. Pirmosios aštuonios poros šonkaulių kremzline dalimi jungiasi su krūtinkauliu. Kitų dešimties šonkaulių porų kremzlės yra laisvos ir, priglusdamos viena prie kitos, sudaro šonkaulių lanką. Krūtinkaulis susideda iš septynių kaulinių segmentų. Jis „uždaro“ krūtinės ląstą iš apačios.

Arklio ir mulo juosmens skyrių sudaro šeši, o asilo - penki slanksteliai. Kaip kaklo, taip juosmens ilgis priklauso tik nuo slankstelių ilgio, o ne nuo jų skaičiaus. Trumpesnis juosmuo paprastai esti tvirtesnis.

Kryžkaulį sudaro penki tarpusavyje suaugę slanksteliai. Jie visiškai suauga penktais arklio gyvenimo metais.

Arklio uodega turi 15-19 judrių slankstelių. Uodegos ilgis priklauso nuo slankstelių kiekio ir ilgio.

Nuotrauka iš www.handsonequine.net/faq.html

1 – kiaušas 2 – viršutinis žandikaulis 3 – nosies kaulai 4 – apatinis žandikaulis 5 – kaklo slanksteliai 6 – ketera (gogas) 7 – krūtinės slanksteliai 8 – juosmens slanksteliai 9 – kryžiaukaulis 10 – uodegos slanksteliai 11 – šonkauliai 12 – krūtinkaulis 13 – mentė 14 – peties sąnarys 15 – petikaulis

16 – alkūnės sąnarys 17 – dilbio kaulai 18 – riešas 19 – plaštaka 20 – čiurnos sąnarys 21 – kanopa 22 – dubens kaulai 23 – klubo sąnarys 24 – šlaunikaulis 25 – kelio girnelė 26 – kelio sąnarys 27 – blauzdikaulis 28 – kulno sąnarys 29 – kulnikaulis 30 – slėsna

Priekinė koja

Priekinę koją sudaro mentė, petikaulis, dilbio kaulai, riešas, plaštaka, pirštai (kanopa), sesamoidiniai kaulai.

Arklio priekinė koja prie kūno tvirtinasi tik raumenimis, todėl ji yra lengviausiai pažeidžiama kūno dalis. Peties sąnariu ji jungiasi su petikauliu. Dilbį sudaro du tarpusavyje suaugę kaulai: gerai išsivystęs stipinkaulis ir iš dalies redukuotas alkūnkaulis. Riešas sudarytas iš septynių (50% arklių) arba aštuonių kauliukų, tampriai sujungtų raiščiais ir sausgyslėmis. Šio sąnario raiščiai labai įtempti, neleidžiantys sąnariui judėti į šonus. Tik stipriai sulenkus riešo sąnarį, šoniniai raiščiai šiek tiek atpalaiduojami, todėl leidžia labai nežymius šoninius judesius bei sukimą. Arklio plaštaką sudaro tik trys išlikę kaulai: pilnai išsivystęs trečiasis ir du rudimentiniai. Trečiojo plaštakos kaulo šonuose, viršutinėje dalyje, prisitvirtinęs antrasis ir ketvirtasis plaštakos kaulai, vadinami grifeliniais kaulais. Plaštakos ir pirštų kaulus jungia čiurnos sąnarys. Šiame sąnaryje yra daug trumpų ir stiprių raiščių (5 poros), iš kurių svarbiausi - tarpsesamoidinis raištis ir sausgyslinis tarpkaulinis raumuo. Šis raumuo kartu su raiščiais neleidžia čiurnos sąnariui persilenkti. Arklys turi tik trečiąjį pirštą, kuris sudarytas iš trijų pirštakaulių. Pirmasis (didžiausias) vadinamas čiurnikauliu, antrasis – apynagės kaulu, o trečiasis (esantis giliai kanopoje) – kanopos kaulu. Arklio kojose yra trys sesamoidiniai kauliukai: du (vadinami pupkauliais) guli čiurnos sąnario viršūnėje, o trečiasis (vadinamas „varlės“ kaulu) guli kanopos sąnario vidinėje pusėje.

Užpakalinė koja

Užpakalinę koją sudaro dubens kaulai, šlaunikaulis, blauzdikaulis, kulnas, slėsna, pirštai (kanopa), sesamoidiniai kaulai.

Užpakalinė koja su stuburu jungiasi kryžkaulio srityje (kryžiaus sąnarys). Dubens kaulus sudaro trys tarpusavyje suaugę kaulai: klubakaulis, gaktikaulis ir sėdinkaulis. Vyriškos ir moteriškos lyties dubens kaulų matmenys nevienodi: kumelių didesni nei eržilų. Dubens kaulai jungiasi su šlaunikauliu (šlaunies sąnarys). Šlaunikaulis ir blauzdikaulis tarpusavyje jungiasi kelio sąnariu, kuriame yra kelio girnelė. Viršutinėje blauzdikaulio dalyje yra beveik redukuotas šeivikaulis. Arklio kulnas sudarytas iš šešių kaulų. Vienas jų - kulnikaulis, turi gerai išsivysčiusią ataugą, kuri sudaro kulno pagrindą ir yra galingas jėgos svertas, ištiesiantis kulno sąnarį. Arklio slėsnos sandara panaši į plaštakos, tik slėsnos kaulas yra kiek ilgesnis ir apskritenis už plaštakos kaulą. Pirštų (kanopos) sandara panaši kaip priekinėje kojoje, tik čia kaulai šiek tiek siauresni.

Toliau: Raumenys