
Labai banalu – pirmiausia pasirūpinkite kirminų išvarymu. Nelaukite, kol žirgas pradės trinti uodegą. Idealiausia būtų padaryti koprologinį tyrimą, pagal kurio rezultatus ir parenkami žirgui tinkamiausi antihelmintikai. O gal tyrimas parodys, kad jų kol kas iš viso nereikia... Arba kad neseniai suduoti vaistai buvo visiškai neveiksmingi...
Kirminai pripranta prie vienos rūšies antihelmintikų, todėl juos reikia nuolat kaitalioti. Ir keisti ne firminį pavadinimą, bet konkrečią, vaistuose esančią veikliąją medžiagą.
Jei priežastis – ne kirminai, ieškokite toliau. Kitas etapas – dantys. Jei dantų pakraščiai aštrūs, žalojamas burnos paviršius, žirgui sunku sukramtyti pašarą ir toks pašaras prasčiau įsisavinimas.
Trečias etapas - bendras kraujo tyrimas. Reikia tirti ne tik kraujo morfologiją, tai yra, ląsteles (uždegimo ar anemijos požymius), bet ir mineralų kiekį / santykį bei inkstų ir kepenų darbą. Jei organizme trūksta kokių nors mineralų arba jų santykis neteisingas, paprasti vitaminų ir mineralų mišiniai niekuo nepadės. Neverta mėtyti pinigų į balą. Ieškokite specialisto, kuris išanalizuotų kraujo tyrimo rezultatus ir pagal juos parinktų žirgui reikalingus papildus.
Be to, naudinga išmanyti savo regiono specifiką, nes dirvožemio (ir vandens) sudėtis būna skirtinga, vienų mineralų trūksta, kitų per daug – tai irgi išbalansuoja žirgo organizmą.
1 patarimas: jei žirgas sulysęs, jei jam krenta svoris, nepulkite jo „farširuoti“ įvairiais maistingo pašaro, košių, aliejų ir papildų deriniais. Ieškokite PRIEŽASTIES. Žirgas – ne penimas paršelis! Jo virškinimo sistema labai jautri bet kokios rūšies (pvz., angliavandenių) „perkrovai", nes genetiškai pritaikyta prie skurdaus pašaro. Tad pakenkti lengviau nei padėti. Kokybiško šieno, nedidelio kiekio avižų ir pagal kraujo tyrimus priderintų mineralų / vitaminų papildų turi pakakti, kad žirgas jaustųsi sveikas ir žvalus. Jei iš tokio pašaro jis nepasiima visų reikiamų medžiagų, reiškia, jį kamuoja kokia nors liga ar negalia. Svoris gali kristi dėl kokio nors mineralo / vitamino trūkumo arba disbalanso, dėl opų, sutrikusios hormonų pusiausvyros, plaučių ligų ir begalės kitų priežasčių. Nemaskuokite jų „atšėrinėjimo“ programomis.
2 patarimas: ieškokite papildų su chelatiniais mineralais. Kam apskritai reikalingi mineralai? Ogi jie aktyvina viso organizmo fermentus, be kurių ląstelėse nevyktų cheminės reakcijos, atsakingos už raumenų, nervų ir visų organų veiklą. Taigi, kad mineralai atliktų savo užduotį, būtinos dvi sąlygos: a. geras įsisavinimas; b. „nutransportavimas" tiksliu adresu iki tam tikro fermento, kuris jį asimiliuotų. Taigi, mineralą reikia apsaugoti, kad virškinimo trakte jis nebūtų suskaidytas anksčiau laiko. Tam ir reikalingas chelatinimo procesas. Jo metu mineralo atomą kaip sargybiniai apsupa tam tikra molekulių grupė, kuri saugiai jį nulydi į reikiamą vietą. Tokiais asmens sargybiniais dažniausiai įdarbinamos amino rūgštys.
Toliau: Skrandžio ir žarnyno opaligė