Pradžia
Žirgo poreikiai
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
Alergija dulkėms, LOPL, lėtinis kosulys, emfizema
Jei žirgas ilgą laiką gyveno nevėdinamose arklidėse, kvėpuodamas šlapio kraiko (amoniako) garais, kraiko ir palaido šieno dulkėmis, jo kvėpavimo takai ir plaučiai nebus sveiki.
Alergija dulkėms / astma / lėtinis kosulys / lėtinis bronchitas / lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai vienas ir tas pats. Šiais skirtingais pavadinimais įvardijami lėtiniai, progresuojantys plaučių ir kvėpavimo takų pažeidimai (toliau straipsnyje juos vadinsime LOPL). Jie nepagydomi. Juos sukelia tik netinkamos laikymo sąlygos. O prie tų netinkamų sąlygų priklauso ne vien tokie kraštutinumai, kaip savaitėmis nevalomi gardai, iki žemės nudrikę voratinkliai ar savininko „alergija“ levadoms. Netinkamos sąlygos – tai ir tokios „smulkmenos“ kaip dulkinas kraikas, šieno laikymas arklidės viduje arba pastogėje, žirgo valymas ir šukavimas garde, gardo valymas neišvedus žirgo, per daug sandarūs langai ir durys. Kitaip tariant, įprasta arklidžių kasdienybė... Kaip ir LOPL.
Liga kyla, kai organizmas jau nebesugeba atlaikyti dulkių „atakų“ ir kenksmingų garų poveikio. Ligos esmę trumpai galima apibūdinti taip: dėl nuolatinio dirginimo gausiau skiriasi sekretas, prasideda bronchų spazmai, sekretas negali pasišalinti, tirštėja ir kaupiasi ant kvėpavimo takų sienelių. Kvėpavimo takai susiaurėja dėl sienelių pažeidimų, klampus sekretas dar labiau siaurina praėjimą. Žirgui prireikia vis daugiau ir daugiau fizinių pastangų kvėpuoti, kad nedustų. Tokios fizinės pastangos tiesiogine žodžio prasme plėšo plaučių audinį.
Tirštas sekretas – puiki vieta bakterijoms apsigyventi, be to, ligos metu pažeidžiamas ir bronchų gleivinės paviršius. Dėl šių pažeidimų mikrobams lengviau sukelti vadinamąsias antrines infekcijas - bronchitus arba tracheitus.
LOPL - ne plaučių, o viso organizmo liga. Organizmas jaučia nuolatinį deguonies trūkumą, pasikeičia kraujo sudėtis - jame padidėja anglies dvideginio kiekis, o tai trikdo visų gyvybinių organų veiklą.
LOPL pradžia gali būti besimptomė, tad iš pradžių jūs nieko neįtarsite. Galbūt pastebėsite šiai ligai būdingą padėjusią apatiją, energijos trūkumą. Greičiausia pagalvosite, kad žirgas tiesiog „tingi“. Gal nuspręsite padidinti avižų normą, nupirksite energetinių papildų arba užsidėsite pentinus. Bet jei būklė nesikeis – ieškokite priežasties plaučiuose.
Tiksliausia diagnostika – bronchoskopija. Kai kuriuos LOPL simptomus galima pastebėti ir vizualiai. Pirmas pavojaus signalas - išskyros iš šnervių.
Vėliau simptomai stiprėja tokiais etapais:
- padažnėjęs kvėpavimas,
- ilgesnis kvėpavimo atsistatymas,
- čiaudulys,
- retas kosulys,
- kosulys darbo pradžioje,
- dažnėjantis kosulys bet kur ir bet kada,
- išplėstos šnervės,
- kosulio priepuoliai greitai palaksčius,
- kosulys bet kada pajudėjus,
- dusimas.
Pirmus simptomus lengva pražiūrėti, bet čiaudulio ir kosulio – niekaip. Jei žirgas kosti, privalote reaguoti IŠ KARTO! Neguoskite savęs, kad tai tik „paprastas peršalimas“ ar infekcija. Tą galima labai paprastai patikrinti, pamatavus temperatūrą. Jei temperatūra pakilusi, reiškia, ligos kilmė gali būti uždegiminė ir gydoma vaistais. Jums pasisekė. Bet jei temperatūra normali, labai tikėtina, jog išskyros iš šnervių ir kosulys rodo nepastebėtos/dar nediagnozuotos LOPL paūmėjimą. Ir tai sudaro apie 90 proc. visų kosėjimo atvejų.
Jei žirgas turi LOPL, iki pat jo gyvenimo pabaigos privalėsite rūpintis dviem dalykais: paūmėjusių simptomų slopinimu ir ligos progresavimo lėtinimu. Pratinkitės prie minties, kad jūsų žirgas turės gyventi lauko sąlygomis ir gauti nedulkančius pašarus (šienainį, 10-15 minučių mirkomą šieną). Kitos išeities tiesiog NĖRA. Nepasiduokite iliuzijai, kad vaistais, skiepais, inhaliacijomis ar kitomis procedūromis suvaldysite ligą, nekeisdami iš esmės žirgo laikymo sąlygų. Taip tik prarasite brangų laiką, per kurį žirgo būklė gali dar pasunkėti.
Svarbu žinoti: skiepai šiuo atveju – ne išeitis. Jie gali apsaugoti tik nuo konkrečios virusinės ligos, kuriai buvo sukurti, pvz., nuo arklių gripo. Nuo jokių kitų ligų jie nesaugo. O jei žirgas jau serga (nors ir peršalimo liga), skiepyti jo griežtai negalima.
Jei LOPL neįsisenėjus, paūmėjusius simptomus (kosulio priepuolius) galima malšinti žolelių sirupais, laižalais, inhaliacijomis.
Jei pažeidimai gilesni, simptomų paūmėjimai gydomi stiprių, veterinarijos gydytojo parinktų vaistų komplektu. Vieni vaistai atpalaiduoja bronchų spazmus, kiti skystina sekretą ir skatina jo pasišalinimą, treti kovoja su bakterijomis, kurios jaukiai gyveno ir dauginosi sutirštėjusio sekreto sankaupose, ketvirti mažina alergijos sukeltus simptomus. Bendra gydymo kurso kaina - apie 500-600 Lt.
Ypač sunkiais atvejais standartinis gydymas gali būti nebeveiksmingas. Tada beliks gana rizikinga procedūra – plaučių „plovimas“, į organizmą suleidžiant didžiulius skysčių kiekius, kad suskystėtų kvėpavimo takuose esantis sekretas ir žirgas galėtų jį iškosėti. Bet ir tai nebepadės, jei ilgalaikiai lėtiniai pažeidimai per daug paveikė plaučius ir bronchus.
Vėlesnėje ligos fazėje sumažėja kvėpavimo takų elastingumas ir plaučių kvėpuojamasis paviršius, dalis plaučių audinio tiesiog suplyšta dėl perkrovos, bandydama kompensuoti deguonies trūkumą. Išoriškai jau matosi sunkus kvėpavimas, ties paskutiniais šonkauliais formuojasi „dusulio vaga“, kai kada, po didelių krūvių, gali prasidėti kraujavimas iš kvėpavimo takų.
Patarimas: išdrįskite pasipriešinti bendrai „madai“ kiekvieną ligą gydyti antibiotikais. Rizikuojate daugiau prarasti nei laimėti. Jei išsivysto LOPL komplikacija -bronchitas, taip, jo gydymui antibiotikai reikalingi, bet ne bet kokie. Yra toks dalykas kaip mikrobų atsparumo antibiotikams tyrimas. Jis parodys, kurio konkrečiai antibiotiko „bijo“ ligos sukėlėja bakterija. Arba galbūt parodys – kas įvyksta vis dažniau ir dažniau – kad ta bakterija atspari visiems žinomiems, žirgų gydymui skirtiems antibiotikams. Kitaip tariant, vaistų nuo jos NĖRA. Tokiu atveju teliks viltis, kad žirgo organizmas pats susidoros su ja. Bet kam silpninti jo imunitetą bereikalingu antibiotikų kursu vien dėl iliuzijos, kad jūsų žirgas „gauna gydymą“?
Kaip suplanuoti krūvį LOPL sergančiam žirgui? Laisvas, bendrą organizmo tonusą palaikantis judėjimas levadose / ganyklose yra būtinybė. Gydant simptomų paūmėjimą, reikia ir priverstinio judėjimo – vaikymo ant kordo, jojimo laisvu pavadžiu, kad žirgas išsikosėtų ir pašalintų iš plaučių suskystėjusį sekretą.
Kai kurie specialistai siūlo tokią krūvio skaičiavimo formulę: galima lengvai dirbti gryname ore, jei per treniruotę būna ne daugiau nei 5 kosulio priepuoliai. Venkite nuovargio, nes žirgo kvėpavimo aparatas ir taip patiria dideles perkrovas, kad patenkintų padidėjusį deguonies poreikį. Jei per treniruotę kosulio priepuoliai kartojasi 10 ir daugiau kartų – jokio darbo, tik laisvas judėjimas levadoje.
Kvėpavimo takų ligų simptomų mažinimo „kaina“: tyrimas – apie 300 Lt, vaistai - nuo 500 iki 1000 Lt. Ir visas šitas vargas bei išlaidos – tik plaučiams išvalyti. Tai ne ligos gydymas, o laikinas jos simptomų pašalinimas. Jei nepasikeis žirgo laikymo sąlygos - laikymas lauke, šėrimas nedulkančiais pašarais – pinigai bus išleisti veltui, liga progresuos, o simptomai kartosis su didesniu intensyvumu.
Svarbu žinoti: laikymas lauko sąlygomis nereiškia laikymo plyname lauke. Laikant lauko sąlygomis būtini vadinamieji lauko gardai ir / arba specialios pašiūrės, į kurias žirgas galėtų įeiti kada tik užsinorėjęs. Tai reikalinga apsaugai nuo šalčio, vėjo, šlapdribos (rudenį ir žiemą) ir nuo karščio bei mašalų (vasarą). Žirgui ypatingai pavojinga drėgna žvarba, kuri gali sukelti lėtines ir labai skausmingas sąnarių ligas, pažeisti raumenyną. O laikymą plynoje vietoje be galimybės pasislėpti nuo karščio ir mašalų atakų galima drąsiai įvardyti kaip gyvūno kankinimą.
Toliau: Sausgyslės, sąnariai, raiščiai