

Elgsenos sutrikimai pradėti tirti XX a. šeštajame dešimtmetyje, pastebėjus, kad kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, lokiai, uždaryti narvuose imdavo monotoniškai kartoti tą patį veiksmą. Pasaulyje nėra likę laukinių arklių, bet sulaukėjusių (domestikuotų, bet laisvėje gyvenančių) arklių ir zebrų stebėjimai parodė, kad jiems tokie elgsenos sutrikimai nebūdingi. Kadangi tokią elgseną demonstruoja tik naminiai arkliai, o monotoniškas tų pačių veiksmų kartojimas pasireiškia didžiąją dalį laiko, kol arklys būdrauja (nemiega), mokslininkai tokią elgseną įvardijo kaip „nenormalią“.
Pavyzdžiui, zebras nepraleidžia didžiosios paros dalies linguodamas į šonus, nes jis:
Taigi, tokie elgsenos sutrikimai laukiniams gyvūnams nepasireiškia, nes jų priežastis – priverstinė izoliacija.
Toliau: II faktas: Sutrikusi elgsena parodo arkliui nepasiekiamą natūralią elgseną