Pradžia
Žirgo poreikiai
- Žirgo anatomija
- Viskas apie kanopas
-
Dažniausios ligos
- Diegliai (colica)
-
Elgsenos sutrikimai
- Gyvūnai irgi patiria emocijas...
- I faktas: Sutrikusios elgsenos priežastis – žmogus
- II faktas: Sutrikusi elgsena parodo arkliui nepasiekiamą natūralią elgseną
- III faktas: Sutrikusi elgsena mažina stresą
- IV faktas: Pagrindinis veiksnys – ankstyvas dirbtinis nujunkymas
- V faktas: Sutrikusią elgseną stiprina tam tikri treniravimo būdai
- VI faktas: Kuo vyresnis arklys, tuo gilesnė problema
- VII faktas: Ką valgai, tas ir esi
- Kaip padėti arkliui su stereotipine elgsena?
- Reali „padėvėto“ žirgo kaina
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
I faktas: Sutrikusios elgsenos priežastis – žmogus
Elgsenos sutrikimai pradėti tirti XX a. šeštajame dešimtmetyje, pastebėjus, kad kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, lokiai, uždaryti narvuose imdavo monotoniškai kartoti tą patį veiksmą. Pasaulyje nėra likę laukinių arklių, bet sulaukėjusių (domestikuotų, bet laisvėje gyvenančių) arklių ir zebrų stebėjimai parodė, kad jiems tokie elgsenos sutrikimai nebūdingi. Kadangi tokią elgseną demonstruoja tik naminiai arkliai, o monotoniškas tų pačių veiksmų kartojimas pasireiškia didžiąją dalį laiko, kol arklys būdrauja (nemiega), mokslininkai tokią elgseną įvardijo kaip „nenormalią“.
Pavyzdžiui, zebras nepraleidžia didžiosios paros dalies linguodamas į šonus, nes jis:
- turi pakankamai „normalios“ veiklos, pavyzdžiui, gali ganytis, vaikštinėti, tyrinėti aplinką, žaisti ir bendrauti su kitais tabūno nariais,
- jis visada turi pasirinkimą veikti, ką nori, nes nėra priverstinai izoliuotas.
Taigi, tokie elgsenos sutrikimai laukiniams gyvūnams nepasireiškia, nes jų priežastis – priverstinė izoliacija.
Toliau: II faktas: Sutrikusi elgsena parodo arkliui nepasiekiamą natūralią elgseną