Pradžia

Žirgo poreikiai

• Žirgo anatomija
• Viskas apie kanopas
• Dažniausios ligos
  • Diegliai (colica)
  • Elgsenos sutrikimai
• Reali „padėvėto“ žirgo kaina

Bendravimas su žirgu

• Gerų manierų ugdymas
• Dresūra, žaidimai

Žirgo lavinimas, jojimas

• Jojimo teorija
• Jojimo stiliai ir mokyklos

Amunicija

• Balnai ir priedai
• Kamanos ir priedai
• Kita amunicija

Apie mus

• Kas mes esame?

Parduotuvėlė

• „Mervue Equine" papildai
• „Mervue Equine" kainoraštis
• “Mervue Equine" užsakymas

Forumas

Diegliai (colica)

Paruošė Jūratė (Naktigonė), 2008 m.

Labai dažnas arklių susirgimas ir neretai jis baigiasi mirtimi. Esant tinkamai priežiūrai ir laiku iškvietus veterinarą, gaištamumas nuo dieglių sudaro 10%. Nesidžiaukite mažais skaičiais, nes daugelio arklių savininkai nepasirūpina pilnaverčiu jų gydymu, tad realiai šis procentas yra didesnis. Diegliai – tai terminas, apibūdinantis staigius ir rėžiančius skausmus pilvo srityje, o juos sukelti gali labai daug veiksnių, pradedant žarnų užsisukimu ir baigiant didele helmintų invazija. Šiame straipsnelyje norėčiau trumpai supažindinti arklių savininkus su pagrindiniais dieglių simptomais ir jų rūšimis bei juos sukėlusiomis priežastimis.

Dieglių tipai

Pradėkime nuo dieglių skirstymo. Diegliai gali būti tikrieji, kuriuos sukelia pakitimai žarnyne ir tariamieji, kuriuos sukelia kitų organų skausmas. Geras tariamųjų dieglių pavyzdys gali būti šlapimo pūslės spazmai.

Plačiau pakalbėkime apie tikruosius dieglius, sukeliamus žarnyno nepraeinamumo, kurie skirstomi į:

• dinaminius;
• tromboembolinius;
• mechaninius.

Daugeliui arklių savininkų šie terminai nieko nereiškia, tad pabandykime išversti juos į "normalią" žmonių kalbą. 

Dinaminiai

Dinaminis nepraeinamus reiškia tai, kad sutrinka žarnų inervacija ir sulėtėja, pagreitėja ar visai sustoja jų peristaltika. Turbūt žinote, kad sveiko arklio ir žmogaus žarnos ritmiškai banguojančiai susitraukinėja (tai vadinama peristaltika), tokiu būdu stumdamos pašaro mases. Dinaminių dieglių atveju žarnos nustoja susitraukinėti, pašaras lieka vietoje, arba atvirkščiai - pradeda dar stipriau susitraukinėti. Šiais atvejais pats žarnos spindis lieka laisvas. Šie diegliai skirstomi dar į dvi grupes: spazminius ir paralyžinius.

Spazminiams diegliams priklauso skrandžio išsiplėtimas (susikaupęs pašaras ir dujos tempia sieneles), žarnų spazmai (dėl pagreitėjusios žarnų peristaltikos; prie to priskiriami „smėliniai diegliai“ ) ir žarnų išsipūtimas (meteorizmas). Šiuos dieglius gali sukelti nereguliarus šėrimas, peršėrimas, šėrimas apgedusiais, greitai rūgstančiais pašarais, pagirdymas labai šaltu vandeniu, helmintai (askaridės), skrandžio ir žarnų opos, žarnų uždegimai.

Paralyžiniams diegliams priklauso pašaro užsilaikymas žarnyne (chimostazė arba koprostazė) ir peritonito (pilvo ertmę išklojančio dangalo uždegimo) sukeliami diegliai. Juos sukelia ilgas šėrimas šiaudais, peraugusios žolės šienu, pelais, medžių šakelėmis, nepakankamas girdymas, pilvo ertmės organų uždegimai.

Tromboemboliniai

Tromboemboliniai diegliai pasireiškia tada, kai užkemšamos žarnas maitinančios kraujagyslės. Dažniausiai tai padaro helmintų (pvz. delafondia vulgaris) lervos. Sutrikus kraujotakai, dalis žarnos nekrozuojasi, po to kyla peritonitas. Šie diegliai dažniausiai nepagydomi ir baigiasi mirtimi.

Mechaniniai

Mechaninis žarnų nepraeinamumas (ileusas). To priežastis yra žarnų užsisukimas, susimezgimas, užsikimšimas, žarnos įsimovimas į žarną, žarnų iškritimas ir užspaudimas (pvz., trūkus pilvo sienelei). Visais šiais atvejais žarnų turinys nepraeina toliau ir kaupiasi aukščiau esančiose žarnose. Gaištamumas nuo šios rūšies dieglių siekia beveik 100 %, šiais atvejais padėti gali skubi chirurginė operacija. Priežastys: žarnyno persipildymas, sąaugos pilvo ertmėje, navikai, sustiprėjusi žarnų peristaltika, staigus gyvulio padėties pakitimas (pvz. voliojantis), žarnų užsikimšimas sausu pašaru, žarnų akmenimis, svetimkūniais, helmintais.

Kas sukelia dieglius?

Tai toks trumpas susipažinimas su dieglių klasifikacija. Pagrindines priežastis, sukeliančias dieglius, paminėjau šalia jų skirstymo, tačiau kai kurias norėčiau aptarti kiek plačiau:

• Netinkamas šėrimas. Dieglius gali sukelti smėlis, susikaupęs arklių žarnose, kuris pastoviai patenka su nenuplautais šakniavaisiais, smėlėtose vietose pakliūva ant pašarų, be to, smėlio gali prisilaižyti ir patys arkliai. Jei tai vyksta nuolat, smėlis kaupiasi žarnyne ir galiausiai sukelia dieglius. Tai sunki dieglių rūšis, nes pašalinti susikaupusį smėlį iš žarnyno nelengva (gal net neįmanoma).
• Sugedę pašarai. Atrodytų, kad tokia priežastis jau seniausiai turėtų būti aiški visiems, tačiau... Visi pelėsiai, jų sporos, rūgimą ir puvimą sukeliančios bakterijos tokiuose pašaruose labai pavojingos. Šeriant tokiais pašarais jūs ne tik "sulauksite" dieglių, bet ir pakenksite kitiems gyvybiškai svarbiems organams (kepenims, inkstams).
• Nereguliarus šėrimas ir girdymas. Pridurti nelabai yra ko, tik norėčiau priminti, kad šerti (grūdais) prieš ir po darbo negalima. Naujus pašarus duokite palaipsniui ir po nedaug, kad arklio žarnynas galėtų prie jų priprasti.
• Persiėdimas. Retas arklys, aptikęs maišą avižų ar kitokio grūdinio pašaro, atsisakys pasilepinti. O pasekmės gali būti įvairios: išsiplėtęs skrandis (be pasekmių) arba išsiplėtęs ir plyšęs skrandis (pasekmės liūdnos). Taip pat dažna dieglių priežastis – žirgas persiėda jaunos, daug angliavandenių ir baltymų, bet mažai ląstelienos turinčios žolės. Kad to išvengtumėte, pirmomis dienomis ganykite 0,5-1 val., palaipsniui ilgindami ganymosi laiką. Prieš išleisdami į ganyklą žirgelį sočiai pašerkite šienu. Prie šviežios žolės žirgo virškinimo traktas prisitaiko per 10-15 dienų. Venkite ganyti pašalusioje, šlapioje žolėje.
• Parazitai. Tai didelė problema, ypač nematodai. Esant didelei askaridžių, nors jei visiškai tiksliai - paraskaridžių (parascaris eqourum) invazijai, gali būti užkimštas žarnynas, ypač atlikus dehelmintizaciją, kai kirmėlių buvo daug (negyvos kirmėlės gali susisukti į kamuolius). Labai pavojinga arklių strongiliatozė, kai migruojančiuos Strongylidae šeimos lervos pažeidžia kraujagysles (tromboemboliniai diegliai).

Kaip atpažinti dieglius ir ką daryti?

Dieglių baigtys pačios įvairiausios: kartais jie praeina patys, tačiau dažnai prireikia medikamentų, o kartais arkliai neišgyvena. Norint išvengti liūdniausios baigties, būtina laiku pastebėti dieglius ir imtis atitinkamų priemonių.

Simptomai

Taigi labai svarbu žinoti dieglių simptomus. Tikiu, kad daugelis žmonių, rimtai dirbančių ir bendraujančių su arkliais, juos žino, tačiau prisiminti dar kartą tikrai nepakenks. Niekas geriau nepastebės pirmųjų arklio nerimo ženklų nei su juo nuolat būnantis žmogus. Simptomai: tai gali būti pakitusi eisena ir elgesys, neramus, įsitempęs stovėjimas, žvilgčiojimas į pilvą, galvos ar uodegos mosavimas, apatija, atsisakymas ėsti ir gerti. Vėliau, stiprėjant skausmui, prasideda kasimas priekinėmis kojomis, spardymas užpakalinėmis kojomis sau į pilvą, vaikščiojimas po gardą, stovėjimas šlapinimosi pozoje, dažnas tuštinimasis ar bandymas tai daryti, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas. Dar vėliau arklys tai atsigula, tai atsistoja, pradeda voliotis (tokiais atvejais tai ypač pavojinga! Neleiskite arkliui voliotis!). Labai sunkiais atvejais arklys gali sėdėti ant užpakalio kaip šuo ar gulėti ant nugaros užvertęs kojas, ji suprakaituoja, parausta akių gleivinės. Paskutiniai simptomai nieko gero nebepranašauja. Tad labai svarbu, kad diegliai būtų pastebėti pačioje pradžioje.

Papildymas

Papildomas dieglių simptomas. Dieglių pradžia - nebevirškinamo pašaro rūgimas, dėl ko susidaro dujos, išpučia žarnas ir pradeda tempti jų sieneles. Tuo metu normalus žarnų peristaltikos garsas (dažnas, duslus burzgimas, burbuliavimas) pasikeičia į retą, skardų, aidintį „krentančio lašo“, „varpo“ garsą. Jį galima išgirsti, kai žirgelis vizualiai dar atrodo visiškai sveikas. Klausytis reikia dešinėje pusėje, žirgo alkiaduobės srityje (kur baigiasi šonkauliai). Šis pakitęs garsas - pirmas signalas, kad laikas susirūpinti. (Daiva Zavadskienė)
 

Ką daryti?

Laukiant atvykstant vet.gydytojo arklį labai svarbu pakelti (jei gulinėja) ir pavedžioti. Jokiu būdu neleiskite arkliui voliotis! Dažnai būtent voliojimasis lengvesnių dieglių atveju komplikuoja eigą ir sukelia žarnų užsisukimą. Su diegliuojančiu arkliu elkitės labai atsargiai, nes jis susikoncentruoja į skausmą ir nemato bei nebepažįsta nieko aplinkui. Tokiais atvejais arkliai eina nežiūrėdami jokių kliūčių - ar tai būtų tvora, ar žmogus. Nesistenkite gydyti arklio patys, nebent tai būtų labai silpni diegliai ir tam užtektų 15 min. pavedžiojimo.

Jei diegliavimas užtruko kelias valandas, kvieskite vet.gydytoją. Pagailėkite arklio ir nevedžiokite jo valandų valandas. Jei po 15-30 min. vedžiojimo arkliui nepagerėjo, tai jam nepagerės ir dar po 15 valandų vedžiojimo (o buvo ir tokių atvejų). Vedžiodami šitiek laiko, jūs dar labiau bloginate situaciją ir išsekinate jau ir taip pervargusį arklį. Jau buvę tiek atvejų, kai arklį buvo galima išgelbėti gydant dieglius iš karto, o nelaukiant 12 valandų ar daugiau, savininkui vis tikintis, kad viskas išspręs savaime. Jau geriau atsivežti vet.gydytoją be reikalo, negu esant tikriems diegliams šitiek laiko kankinti arklį. O skausmas būna labai stiprus.

Laukdami atvykstant vet.gydytojo ir su jo leidimu bei nurodymu, galite suleisti arkliui skausmą mažinančiu vaistų. Niekada patys nezonduokite arklio ir nestatykite klizmų, nes galite tik labai pakenkti, patikėkite tai veterinarijos gydytojui. Jei viskas gerai, suleidus vaistus, už poros valandų diegliai praeis. Po to reikės laikytis gydytojo rekomendacijų dėl tolesnio arklio šėrimo ir priežiūros.

Pastebėjus pirmuosius dieglių požymius (pasikeitusį peristaltikos garsą), galima paruošti 2 l linų sėmenų nuoviro su soda (stiklinė linų sėmenų, 1 l vandens, pavirinti 15-20 min., pridėti 1 l šalto vandens su šaukštu geriamosios sodos). Žirgeliai paprastai jį labai skaniai sulaižo. Šis nuoviras gerai padengia skrandžio ir žarnų gleivinę, taip mažindamas jų dirginimą, o soda neutralizuoja susidariusias rūgštis.