

„Levadeje“ galinės kojos nepakyla nuo žemės. Visos trys raumenų grupės dirba nuolatinėje susitraukimo būsenoje, fiksuodamos galines kojas sulenktoje padėtyje. Čia nevyksta „pumpavimas“, kadangi galinė koja nė vienu momentu neištempiama atgal. Tad raumenys negali patys atsikratyti šalutinių medžiagų apykaitos produktų ir todėl sparčiai nuvargsta. Žinoma, kuo raumenys stipresni ir geriau treniruoti, tuo mažiau dirba 100% suspaudimo būsenoje ir tuo mažiau užpildomi pieno rūgštimi.
Tad galinis svertas – kryžius – nugarą veikia, atsisverdamas nuo žemės (per galines kojas). Tokiame darbe turi dalyvauti visi aplinkiniai raumenys, kad stabilizuotų galines kojas ant žemės, padėtyje su visais sulenktais sąnariais. Bet kadangi negalima jojimo pradėti iškart nuo „levade“, reikalingi judėjimo į priekį aliūrai raumenims sutraukti ir ištempti.
Tuo metu sprandas daugiau mažiau pasyviai kybo ant pusketerinio raumens. Dantytasis raumuo šiek tiek prilaiko kaklą, bet kadangi jis sujungtas su mente, tai pulsuoja kartu su kiekvienu žingsniu. Kaklo raumenys irgi privalo laikas nuo laiko ilsėtis, net jei jie perpinti su skaiduliniu audiniu. Nuleidus galvą, kaklo raumenys dirba mažiau, pakėlus - daugiau. Ir po to jiems reikalingas pilnas poilsis, dažnai darant žingsniavimo laisvais pavadžiais pertraukas. Žingsniavimo metu kaklas siūbuoja aukštyn žemyn sulig statoma koja ir tokiu būdu raumenys pulsuoja, atsikratydami šalutinių produktų.
Viskas. Į pradžią