Pradžia
Žirgo poreikiai
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
-
Jojimo teorija
- Viskas apie žirgo sutelkimą
- Špruntas (slankiojantis pavadys)
-
Raumenų darbas ir tempimas
- Motyvacija, motyvacija...
- Du svertai, veikiantys nugarą
- Priekinis svertas – kaklas ir galva
- Tai ne gydomasis raumenų tempimas
- Galinis svertas – kryžius ir galinės kojos
- Darbo ir išsitempimo kaitaliojimas risčioje
- Galinių kojų stabilizavimas
- Sustiprėję raumenys gali atlaikyti ir statiškesnį darbą
- Ideali sinergija
- Jojimo stiliai ir mokyklos
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
Du svertai, veikiantys nugarą
Žirgo nugara remiasi ant priekinių ir galinių kojų. Nugara pakabinta tarp dviejų porų atramų, panašiai, kaip stalas. Stuburas gana standus. Bet jam vis tiek reikalinga išorinė pagalba, kitaip jis sulig kiekvienais žirgo gyvenimo metais vis labiau pasiduos ir įdubs.
Taigi, kas jį prilaiko? Svertai abiejuose galuose...
Galinis svertas (dubuo) pažymėtas oranžine, priekinis (kaklas) – turkio spalva
Piešinyje atitinkamai raudona ir mėlyna spalva pažymėti priekinių ir galinių kojų sąnariai. Galinės kojos prie stuburo jungiasi kryžkauliniu klubo (sacro-iliac) „sąnariu“, kuris nėra tikrasis sąnarys, nes nejuda. Dubuo tarsi prilipdytas prie kryžkaulio.
Priekinės kojos su stuburu jungiasi mobilesniu būdu. Apatinis dantytasis (m.serratus ventralis) raumuo didžia dalimi laiko stuburą nuo vidinės mentės pusės iki plokščio šonkaulių lanko. Tam taip pat padeda ir gilusis krūtinės raumuo (m.pectoralis profundus).
Krūtinė „kybo“ tarp pečių
Subalansuojantys strypai
Stuburas už šių taškų tęsiasi į abi puses. Priekyje mes turime kaklą, gale – uodegą, bet lengva uodega kaip svertas nelabai gali pasitarnauti. Vietoj jos žirgas, kaip svertą, naudoja dubenį, kuris tiesiog prikabintas prie stuburo ir turi daug itin stiprių raumenų.
Kai šie svertai veikia, jie išlenkia nugarą aukštyn arba, veikdami pasyviai, neleidžia jai įdubti. Todėl taip svarbu, kad jojamas žirgas aktyviai naudotų galą (galinis svertas) ir būtų „kontakte“ (priekinis svertas), nes tik taip atlaikys raitelio svorį ant nugaros. Bet kaip matyti iš piešinio, dubens svertas yra gerokai trumpesnis už kaklo svertą. O jei į lygtį įtrauksite ir tai, kad raitelis sėdi arčiau priekinio sverto atramos taško, suvoksite, koks didelis skirtumas. Galinis svertas yra stipresnis, bet dėl savo trumpumo turi mažesnę sukimo amplitudę. Priekinis svertas yra plonas, bet kadangi priešinis svertas, kurį turėtų kelti (nugara su raiteliu) yra arčiau prie sukimo taško, jis stipresnis, nei atrodytų. Be to, galinis svertas gerokai platesnis ir su didesne raumenų mase nei priekinis svertas, o pastarasis nėra kietas – jį sudaro 7 paslankūs stuburo slanksteliai ir galva!
Toliau pabandysiu paaiškinti, kaip jie abu veikia.
Galinis svertas (dubuo) pažymėtas oranžine, priekinis (kaklas) – turkio spalva