Pradžia

Žirgo poreikiai

• Žirgo anatomija
• Viskas apie kanopas
• Dažniausios ligos
• Reali „padėvėto“ žirgo kaina

Bendravimas su žirgu

• Gerų manierų ugdymas
• Dresūra, žaidimai

Žirgo lavinimas, jojimas

• Jojimo teorija
  • Viskas apie žirgo sutelkimą
  • Špruntas (slankiojantis pavadys)
  • Raumenų darbas ir tempimas
    • Motyvacija, motyvacija...
    • Du svertai, veikiantys nugarą
    • Priekinis svertas – kaklas ir galva
    • Tai ne gydomasis raumenų tempimas
    • Galinis svertas – kryžius ir galinės kojos
    • Darbo ir išsitempimo kaitaliojimas risčioje
    • Galinių kojų stabilizavimas
    • Sustiprėję raumenys gali atlaikyti ir statiškesnį darbą
    • Ideali sinergija
• Jojimo stiliai ir mokyklos

Amunicija

• Balnai ir priedai
• Kamanos ir priedai
• Kita amunicija

Apie mus

• Kas mes esame?

Parduotuvėlė

• „Mervue Equine" papildai
• „Mervue Equine" kainoraštis
• “Mervue Equine" užsakymas

Forumas

Darbo ir išsitempimo kaitaliojimas risčioje

Risčioje tai atliekama vienoje pusėje vienu metu: kai dešinė uždelsia ir prilaiko, kairė atleidžia ir leidžia kojai atsitraukt atgal. Tada kita pusė – kairė, dešinė, kairė, dešinė... Tai reiškia, kad jie automatiškai „pumpuoja“ maistingąsias medžiagas, kraują ir šalutinius apykaitos produktus, dirbdami judesyje pirmyn. „Piaffe“ metu abi pusės turi prilaikyti dubens pasvirimą, tad jos nė vienu momentu neatsipalaiduoja ir neatsileidžia, nes galinė koja neištiesiama atgal. Šie raumenys negali atsipalaiduoti, jie visą laiką „pumpuoja“ „piaffe“ metu, tad greitai nuvargsta. Tad nedarykite „piaffe“ dešimtimis minučių.

 

 

Risčioje juosmens grupės raumenys vienoje pusėje susitraukia, tuo pat metu išsitempdami kitoje

 

 Jų veikimas pakreipia dubenį. Bet sąnarys tarp kryžkaulio ir paskutinio juosmens slankstelio yra gana mobilus ir leidžia pakreipti vien dubenį, o tai nedaro didesnio poveikio likusiai žigo kūno daliai, nugarai, jos iškėlimui aukštyn ir sutelktumo laipsniui. Taigi, čia reikalinga kažkieno kito pagalba – ogi užpakalio.

Vidurinis strėninis raumuo (m.gluteus maximus (medius)) eina nuo šlaunikaulio didžiojo guspanbrio (trochanter major) per kryžkaulį, kad susijungtų su nugara plačia sausgysline juosta. Kai dubuo pakreipiamas ir galinė koja pastatoma, strėnų raumenys gali padėti pakelti nugarą aukštyn ir virš galinės kanopos atramos vietos. Jei koja neatsirėmusi į žemę, jis traukia nugarą atgal, lyg stumdamas gyvūną į priekį.

Kai raumeningas (ne per daug nutukęs) žirgas kyla piestu ar žaisdamas atsistoja ant galinių kojų, galima labai aiškiai pamatyti, kaip, pakeldami priekį, veikia strėnų raumenys. Jiems šiek tiek padeda dvigalvis šlaunies (m.biceps femoris), pusiausausgyslinis (m. semitendinous ir strėninis šlaunies (m.gluteofemoralis) raumuo. Bet vien to neužtenka. Galinės kojos visais sulenktais sąnariais turėtų būtų stabiliai atremtos į žemę, kad apskritai būtų įmanoma pakelti nugarą. Tam reikalingas kelių sulenkimas.

 Strėnų raumenų grupė iškelia nugarą virš kryžiaus

 

Toliau: Galinių kojų stabilizavimas