
|
|
|
| Nuotrauka iš www.rider2day.de |
Šis terminas – tiesiog mados tendencija, neturinti jokio solidesnio pagrindo, kai labiau įsigiliname, kaip šis terminas atsirado. Šiais laikais vis daugiau ir daugiau raitelių ima reikšti nepasitenkinimą dėl žirgų „susidėvėjimo“ ir streso, kurį sukelia išjodinėjimo metodai. Tačiau raiteliai mėgėjai norėtų daryti šį tą daugiau nei paprastas pasijodinėjimas po laukus. Jie norėtų joti kokybišką išjodinėjimą harmonijoje su savo žirgu, o kartais – ir pagal aukščiausią standartą. Būtent tokie žmonės ima iš naujo atrasti klasikinį jojimą. Jie studijuoja senuosius raštus, ieškodami kelio į klasikinę tradiciją. Kadangi privačiam tobulėjimui jiems nebūtini žirgai su išskirtinai galingais aliūrais, daugelis jų mieliau renkasi iberiškus žirgus arba lipicus, kurie priskiriami prie vadinamųjų barokinių žirgų. Tie raiteliai-mėgėjai siekia įgyvendinti senųjų jojimo meistrų – nuo Pluvinelio iki Steinbrechto – patirtį. Tad jų negalima laikyti Baroko raiteliais, bet greičiau – grynųjų klasikinio jojimo koncepcijų ir idėjų puoselėtojais.
![]() |
|
| Nuotrauka iš www.reitlehre.de |
Taigi, Baroko raiteliais galima vadinti tik tuos raiteliui, kurie išskirtinai remiasi La Gueriniere, joja Baroko žirgus ir dėvi barokinę aprangą. Šio termino negalima taikyti niekam kitam!
Toliau: Kas joja iberiškuoju stiliumi?