
Modernusis dailiojo jojimo sportas kuo toliau tuo labiau krypsta ta linkme, kurios žinovai nebegali vadinti „klasikine“. Kaip priešingybė tam tarp mėgėjų raitelių stiprėja tendencija, kurią jie įvardija kaip „barokinę“. O jei dar jojama ispaniškos ar portugališkos kilmės žirgu, tas pats išjodinėjimo tipas dažnai pavadinamas iberiško stiliaus jojimu. Jojantys lipicų ar knapstrupo veislės žirgais beveik automatiškai nurašomi į cirkininkus. Taigi, ar dailiojo jojimo apibrėžimas priklauso nuo žirgo veislės, o gal nuo istorinės epochos, kuria žavisi raitelis? Ar jau vien raitelio švarko ir skrybėlės tipas identifikuoja angliško arba klasikinio jojimo raitelį? O gal vis tik egzistuoja įvairūs būdai joti išjodinėjimą? Visi čia retorine forma užduoti klausimai veda link įdomių atsakymų.
Taigi, bandysiu nors šiek tiek nušviesti mūsų gana sumaištingą išjodinėjimo pasaulį ir pateikti analizę, kuri susies praeitį su dabartimi bei iškels į dienos šviesą nemažai stebėtinų faktų.
Toliau: Klasikinio jojimo apibrėžimas