Pradžia
Žirgo poreikiai
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
Kaip ieškoti ir kur rasti?
Ieškantiems kur joti, ieškantiems kur auklėti savo žirgą pasakyčiau – rinkitės tiesiausią kelią (rytų patarlė). Jei investuojate ir norite, kad žirgas laimėtų varžybose, o pats jojimo menas jums nesvarbu, kreipkitės į tuos, kurie laimi. Dar geriau į tuos, kurie laimi ne tik Lietuvoj. Ir tai, kad raitelis startuoja, laimi, dar negarantuoja, kad laimės su jūsų žirgu, o tas, kuris nelaimi, dar nereiškia, kad niekad nelaimės. Prieš pirkdami žirgą pasitarkite su būsimu jo raiteliu, nes tik jis, pasinaudodamas savo patirtimi ir polinkiais, sugebės pasirinkti sau geriausią partnerį, o jums padės padaryti „geriausią investiciją“.
Jei norite išmokti joti ir pajusti malonumą, žinokite, kad nei laurai varžybose, nei garsūs vardai dar neužtikrina, kad žmogus bus geras mokytojas. Ieškokite, kas gali jums pasiūlyti paruoštus žirgus, stebėkite, kaip žmogus pats joja, kaip prieina prie žirgo, kaip jis elgiasi su svetimais žirgais. Jeigu jūs jojate arba netgi turite nuosavą žirgą, bet kažko tarsi trūksta, sukatės vietoje – ieškokit kitos vietos. Tą pati patyriau. Laikas eina, geriau nebus. O išlaikyti žirgą – kainuoja. „Jūs neturite susirūpinęs galvoti: „Aš moku už tai ir už šitai, ir dar už tai“... Investuojami pinigai jums turi teikti džiaugsmą.“ – sakė Cesar Lerias vienam iš savo klientų... Ne visada, kur brangiausia - ten ir geriausia, bet ir pernelyg didelis taupymas - jūsų nenaudai. Taupydami pinigus už pamokas, prarandate laiką, kurį galėtumėte praleisti produktyviai ir galiausiai prarandate dar daugiau pinigų. Jei netikite, paskaičiuokite.
Jei jojimą suvokiate kaip meną, jei norite užsiimti šiuo menu tai... taip ir padarykite. Ieškokite TIK tokio mokytojo. Atminkite, „nėra tokio mokymo, kuris galėtų būti jums naudingas, jeigu jūs tik paprasčiausiai žinote apie jo egzistavimą. Tikrai įvaldyti žinias galima tik tada, kai jos naudojamos praktikoje.
Ir nė vienas mokymas negali būti naudingas, jei jūs jį naudojate bet kaip. Taip esti dėl to, kad žinios gali būti naudingos tik tuomet, kai jos teisingai panaudojamos praktikoje.“ (Idrisas Šachas). Nepabandysite – nežinosite. Galima perskaityti krūvas knygų, šimtus straipsnių, bet žinojimas tampa „gyvas“ tik išbandytas praktikoje.
Ir dar: „jei kažkas asmeniškai nepriima mokymo, nemoka juo naudotis arba reiškia nepasitenkinimą juo, negalima teigti, kad pats mokymas yra klaidingas.“
Kaip žmogui neįgudusia ausimi atsirinkti tą tikrąjį muzikos mokytoją iš begalės muzikos mokyklų? Kol nėra patirties ir jautrumo, padedančio atsijoti, kas tikra, o kas ne. Nežinau ar jums padės pasirinkti, bet galėčiau įvardinti skirtingas motyvus, dėl kurių imamasi mokyti žmones arba nuomoti žirgus.
Dažnai tai daroma norint gauti kažkiek lėšų, kad „arkliukas (-ai) save išsilaikytų“. Jei tai vienintelė priežastis, rezultatas - „prakatas“. Jei naudojatės juo, žinokite, kad tai neturi nieko bendro su equitation, tiksliau, tai yra gėdingoji žirgininkystės sritis, kurią galima palyginti su prostitucija. Išmoksite nieko nejausti, išmoksite naudotis žirgu už pinigus. Čia viskas aišku.
Apie mokytoją labai daug gali pasakyti jo žirgai. Anja Beran pataria vengti mokytojų, kurie nemėgsta (ir atvirai tai sako, dažnai motyvuodami tuo, kad tai (ypač arabai) - netinkamos sportui veislės) grynakraujų, arabų ir trakėnų veislės žirgų. Tai itin jautrūs žirgai, ir didelė tikimybė, kad raitelis nemėgsta ne tiek jų, kiek subtilių , jautrių jojimo metodų. Reikėtų vengti ir tų, kurie gausiai naudoja parišimus – tai brutalios jėgos prieš žirgą naudojimas, be to, jojant su parišimais raitelio ranka tampa „medinė“ (treneris Butkus). Kažkas ne taip ir tose arklidėse, kur pajuntate saugant kažkokias „paslaptis“, „neatveriant visų kortų“. Gal ten net nėra ko atverti, arba atsivertų nelabai geri dalykai?
„Žinių turėjimas, mokymo ar dalies jo įvaldymas, ar netgi mokymo sukūrimas neduoda teisės savintis mokymo, naudotis juo asmeniškai“. (Idrisas Šachas). Žinoma, kartais mokytojas neatsako į mokinio klausimą tiesiog dėl to, kad žino, jog atsakymas nebus suprastas teisingai. Mokinys dar turi per mažai žinių ar praktikos. Kartais mokytojas siūlo mokiniui visiškai ne tai, ko pastarasis pageidauja ar kaip įsivaizduoja, bet tai daro tik todėl, kad geriau už mokinį žino, ko jam reikia šiame mokymosi etape. 
Va čia viskas labai subtilu: jei pamokų metu visada patiriate pasitenkinimą, visada gaunate tai, ko pageidaujate, esate nuolat liaupsinamas, jaučiatės tolygiai tobulėjantis – greičiausiai jūs traktuojamas kaip klientas. Būsite jaukiai užmigdytas, užliūliuotas, bet nenustebkite, jei vieną dieną po daugelio metų staiga pastebėsite, kad judėjote aukštyn kopėčiomis, kurios gulėjo ant žemės. Jei būna kitaip, jei patiriate visokių emocijų, jei turite padaryti daugiau negu įsivaizduojate galintis – greičiausiai jūs mokinys. Buvo tokia treniruotė pas Cesarį, kurios metu kartą pagalvojau, kad jis tikrai CRAZY („Šis vaikinas visiškai pamišęs!“), du kartus jaučiau, kad „viskas, daugiau tikrai nebegaliu“ ir vieną kartą nuo įtampos buvau praradusi sąmonę (daliai sekundės). Buvo kita treniruotė, privertusi rinktis – arba toliau joti įdedant dar daugiau savęs, paliekant negrįžtamai „komforto zoną“ arba nebejoti visiškai.
Vien mokytojo maksimalių pastangų tau padėti maža – turi įdėti 100 proc. savo pastangų ir visiško pasitikėjimo. Jei pasitikite mokytoju, klausykite, darykite, neklausinėkite, net jei reikalavimas jums atrodo absurdiškas, pavojingas, nereikalingas. Ateis laikas ir suprasite, kam viso to reikėjo.
Toliau: Raitelis ir mokytojas