Pradžia
Žirgo poreikiai
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
Motyvavimas bendravimu, žaidimu
Jei siekiame dresuoti gyvūną taip, kad abiems - ir mokiniui, ir mokytojui - procesas būtų malonus, o rezultatas gražus, pirmiausia turime pagalvoti apie motyvaciją – priežastį, dėl kurios gyvūnas turėtų elgtis taip, kaip mes norime. Motyvacija gali būti ir teigiama (skanėstas, glamonė, žaidimas ar pan.), ir neigiama, pavyzdžiui, baimė. Dažnai žirgas per kliūtį šoka ar norimą judesį atlieka tik iš baimės, kad priešingu atveju bus baudžiamas steku ar kulnais. Iš dviejų blogybių renkasi mažesnę. Tai neigiama motyvacija. Dažniausiai žirgų sporte naudojama teigiama motyvacija – ramybės ir komforto būsena, kuri suteikiama žirgui už gerai atliktą pratimą. Pavyzdžiui, jei dailiojo jojimo žirgas atliko taisyklingą piruetą ar skersavimą, sportininkas jį patapšnos per kaklą ir leis ilsėtis laisvais pavadžiais. Dirbama pagal principą: padaryk, ko aš noriu, ir paliksiu tave ramybėje. Gerai apmokytas sportinis žirgas noriai atlieka pratimus, reaguoja į subtilius nurodymus, tačiau vienintelis dalykas, dėl ko jis tai daro – siekis ramybės, saugumo, noras kuo greičiau pasitraukti iš aikštelės ir nuo raitelio, kuris kaip tik tą ramybę ir trikdo. Jei siekiame sportinių rezultatų, toks procesas tenkina. Tačiau mane visada liūdino faktas, kad taip aš siekiu tik savo asmeninių interesų, kurie mano žirgui visiškai neįdomūs - kaip ir aš pati. O tarnybiniai šunys mane visada pasitinka su džiaugsmu ir mielai tęstų ir tęstų treniruotę, nenorėdami nuo manęs „pailsėti“.
Bendravimas
Šuo – plėšrūnas, o žirgas – tikrų tikriausiais žolėdis, auka. Šių gyvūnų elgsena labai skirtinga, ir vis dėlto tarp jų yra daug bendro. Abu šie gyvūnai bendruomeniniai – gyvenantys gaujomis (šunys) ar bandomis (žirgai). Todėl jie siekia bendravimo, nepakenčia vienatvės, jaučiasi saugiai tik būdami bendruomenėje (net jei ta bendruomenė minimali – tik gyvūnas ir žmogus, jo šeimininkas) ir turėdami patikimą lyderį, gaujos ar bandos vadą. Žmogaus mąstymas artimesnis „plėšrūniškam“: dažnai manoma, kad lyderiu galima tapti pademonstravus stipresnę fizinę jėgą ir aprūpinant gyvūną maistu. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad net žiurkės prisiriša ne prie to žmogaus, kuris jas šeria, bet prie to, kuris su jomis bendrauja. Be to, nors galime jėga priversti paklusti ir šunį, ir žirgą, tačiau taip neįgysime jo pasitikėjimo ir noro būti šalia.
Žaidimas
Daugumos šiuolaikinių dresūros metodikų pagrindas – žaidimas su gyvūnu. Žaidimų metu ne tik lavinamas kūnas ir protas, bet ir nustatomi hierarchiniai santykiai bandoje ar gaujoje. Šuns nereikia mokyti sekti pėdomis ar ieškoti pasiklydusio žmogaus – jis turi puikius instinktus, puikią uoslę ir žino, kaip tai daryti. Dresuotojas – lyderis tiesiog sudaro reikiamas sąlygas, išprovokuoja žaidimą, kuris vadinasi „medžioklė“, ir leidžia šuniui lavinti savo įgūdžius įvairiose situacijose. Aišku, tai nėra labai paprasta. Lyderis, „medžioklės vadas“, turi būti kiekvienu momentu pasiruošęs paskatinti šunį už daromą pažangą ar gerai atliktą veiksmą (tai gali būti skanėstas, pagyrimas balsu ar paglostymas), jis turi suplanuoti treniruotę taip, kad šuo nepervargtų ir neprarastų susidomėjimo, o reikalavimai didėtų palaipsniui ir protingai. Mokymo procese turi tobulėti šuns fiziniai sugebėjimai, vystytis jo intelektas, sumanumas, pasitikėjimas savimi ir, žinoma, lyderiu – gaujos vadu, kuris suteikia didžiausią džiaugsmą plėšrūnui – galimybę veikti, protauti, medžioti ir nugalėti. Viskas, dėl ko šunis vadiname gyvūnais-pagalbininkais, jų nuostabūs medžiotojo sugebėjimai gerai užuosti ir stipriai kąsti - visa tai žmogus panaudoja savo tikslams, bet nenaudodamas JOKIOS prievartos. Nes kūrybingai, energingai ir noriai veikti NEĮMANOMA priversti. Tai, kad aš suteikiu savo šuniui galimybę veikti, žaisti, kovoti, protauti, jaustis tikru „plėšrūnu“, yra priežastis, kodėl jis nori būti su manimi ir paklusti mano reikalavimams.
Mąstantis sportinis žirgas..?
Kita vertus, sporte žirgo protavimo beveik nereikia. Jis tiesiog turi tiksliai paklusti raitelio nurodymams. Dailiajame jojime aukštas meistriškumo lygis pasiekiamas tada, kai kontroliuojamas kiekvienas žirgo žingsnis. Čia iš gyvūno reikalaujama atidumo, susikaupimo, fizinių sugebėjimų, bet ne intelekto.
geriausia poilsio forma
Nuotraukos autorė Gabriela Vleja
Ar susimąstome apie tai, ką jaučia eilinis sportinis žirgas 23 valandas per parą uždarytas garde? O likusią paros valandą iš jo reikalaujama kareiviško paklusnumo ir monotoniško raumenų „auginimo“... Nenuostabu, kad daugelis šių protingų, smalsių, energingų ir žaismingų gyvūnų dėl tokio režimo tampa nervingi, aikštingi, net agresyvūs. Pažangūs sportininkai sprendžia šią problemą, reguliariai išleisdami žirgus palakstyti aptvare ir pabendrauti su savo gentainiais. Jei žirgas negauna nė tokios galimybės, gali atsirasti įvairių neigiamų įpročių – užkandimo, spardymosi, nuolatinio judėjimo garde ar savo šonų kandžiojimo. O kiti tiesiog leidžia pasireikšti savo išradingumui nuolat bandydami „apgauti“ raitelį, išsisukti nuo pavaldų, „išnešti“, „numesti“, „užkąsti“ ir pan.
Toliau: Fizinis ir psichinis lavinimas