Pradžia
Žirgo poreikiai
Bendravimas su žirgu
Žirgo lavinimas, jojimas
Amunicija
Apie mus
Parduotuvėlė
Forumas
Manipuliavimas
Gyvūną įmanoma priversti kai kuriuos veiksmus atlikti, panaudojus grubią fizinę jėgą ar mechanines priemones – antkaklį, pavadžius, diržus, botagą, rankas. Toks „dresavimas“ visada reikš konfliktą tarp mokinio ir mokytojo, o rezultatas – veiksmas bus atliekamas be entuziazmo, su baime arba tik tol, kol gyvūnas jaus ir matys diskomfortą keliančią priemonę. Turbūt ne vienam teko matyti šunį, kuris eina greta šeimininko, kai pastarasis laiko kitą pavadžio galą. Šuns galva nuleista, akys be išraiškos, judesiai vangūs. Vos tik šeimininkas atsegs tokiam šuniui pavadėlį, tas tuoj pat bėgs šalin. Šiuo atveju būtų klaida teigti, kad šuo moka komandą „greta“- jis tik leidžiasi manipuliuojamas, leidžiasi vedamas už pavadėlio. Jei šuo, paspaudus jam strėnas, atsitupia, irgi negalima sakyti, kad jis išmokytas komandos „Sėdėt“. Vėlgi, šuo leidžiasi, kad žmogus jį pasodintų. Toks komunikavimo su gyvūnu būdas vadinamas manipuliavimu.
šeimininką, jam smagu
Šunų parodose vertinamas kiekvieno individo eksterjeras. Hendleris, demonstruojantis šunį, veda jį tam tikru būdu laikydamas už pavadėlio, stato į kiekvienai veislei būdingą stovėseną. Visa tai – manipuliavimas. Šuo išmokomas leistis vedamas, leistis statomas tam tikru būdu, tam tikromis priemonėmis ir hendlerio darbą dažniausiai gali atlikti bet koks parodų reikalavimus išmanantis žmogus, tam nereikia dresuotojo sugebėjimų. Kuo geriau šuo pasiduoda šioms fizinėms manipuliacijoms, tuo „protingesniu“, „socialesniu“ jis vadinamas. Tačiau su intelektu, kaip ši sąvoka suvokiama psichologijoje ir etologijoje, tokia elgsena neturi nieko bendra. Domestikacijos dėka šunys ir daugelis kitų naminių gyvūnų išsiugdė savybę prisitaikyti ir pakęsti daugelį žmogaus veiksmų, tame tarpe įvairius „nenatūralius“ prisilietimus, buvimą nenatūralioje, netgi trikdančioje aplinkoje ir manipuliavimus savo kūnu. Vilkas, žinoma, būtų labai prastas šunų parodos, „šou“ ringo dalyvis. Šis laukinis gyvūnas sunkiai prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir jo diktuojamo režimo, beveik nepasiduoda paprasčiausių paklusnumo komandų apmokymui, tačiau yra nustatyta, kad jo IQ aukštesnis nei šuns.
Šuns ar žirgo elgseną manipuliavimu valdantis žmogus mažai kreipia dėmesio į savo „mokinio“ psichinę būklę – ar mokiniui malonu tai, kas su juo daroma, ar nemalonu, patinka, įdomu ar ne. Tik stebint ir tinkamai „iššifruojant“ gyvūno kūno kalbą, galima pasakyti kokioje emocinėje būklėje jis yra. Tempiamas už pavadžio ar mechaniškai sodinamas šuo bus abejingas, nervingas arba agresyvus. Jo akys bus nukreiptos į tolį, ne į šeimininką, ausys suglaustos, neramų kvėpavimą išduos prašiepti nasrai ir lekavimas.
Nėra nė vienos žirgų sporto šakos, kur nebūtų naudojamos vienokios ar kitokios kamanos, žąslai ir kitos priemonės (stekai, pentinai). Raitelis mato per mažai žirgo kūno, kad galėtų spręsti apie jo emocijas vizualiai. Jis gali tik pajusti gyvūno nuotaiką savo kūnu. Tačiau kuo daugiau mechaninių priemonių naudojama, tuo didesnė rizika nepastebėti pirmųjų psichinio ar fizinio nuovargio, raumenų pertempimo, skausmo, susierzinimo, priešiškumo požymių. Aukšto lygio profesionalai sportininkai sugeba jausti žirgo fizinę būklę, tinkamai koreguoti krūvį ir treniruočių režimą. Galima sakyti, kad raitelis treniruoja sportinio žirgo kūną, stiprina jo raumenis ir sudaro tam tikrus refleksus (pvz., reaguoti į konkrečius mechaninius dirgiklius – signalus pavadžiais, kojomis ar sėdėsena), tačiau nuošaly lieka paties žirgo valia, protas, jo psichinė būklė ir norai. Jei atidžiai stebime, jei duodame žirgui kokiu nors būdu laisvai pareikšti savo valią, dažnai pamatome, kad treniruočių aikštelė jam kelia nuobodulį, kartais baimę arba susierzinimą.
Toliau: Pastebėjimai lyginant žirgų ir šunų sportą