

Daugelis raitelių ir trenerių kalba apie sėdynkaulius ir jų poveikį žirgo nugarai. Kadangi balnai turi standžią konstrukciją su mediniu ar plastikiniu rėmu, pačių raitelio sėdynkaulių žirgas per balną tikrai nejaučia.
Bet GALI būti jaučiamas ant vieno ar kito sėdynkaulio perkeltas skirtingas svoris, kuris perduodamas kairiajai arba dešiniajai balno pagalvėlei. Tai labai svarbu žirgą lenkiant, vairuojant, todėl turi esminę reikšmę treniruojant išjodinėjimą.
Dar gali būti jaučiama, kaip raitelis naudoja savo sėdynkaulius, o tai yra dubens pakreipimas. Jei į darbą „įjungiate“ sėdynkaulius, įvyksta keli dalykai, priklausomai nuo to, kaip buvote išmokyti tai daryti. Dauguma raitelių spaudžia dubenį pirmyn, ir jis atsiduria priešais nuo ausies nuvestą vertikalią liniją.

Jei pilvas pakankamai aktyvus, tokia sėdėsena gali turėti raginimo pirmyn poveikį. Įtempti pilvo raumenys verčia liemenį derintis prie kiekvieno žingsnio ir tokiu būdu raitelis gali tiksliu momentu, kai tik prireiks, įsijungti į judėjimą ir paskatinti žirgą platinti žingsnį ar pereiti į greitesnį aliūrą. Ta pati raitelio pozicija balne gali turėti ir visiškai priešingą poveikį, jei bus atlošta viršutinė kūno dalis. Atsilošus svoris persikels atgal, o tai idealiu atveju turi sutelkiamąjį poveikį, bet paprastai tik sulėtina žirgo judėjimą ir priverčia jį įgaubti nugarą. Jei dubuo bus sukamas aplink savo horizontalią ašį tokiu būdu, kad sėdynkauliai sprausis į priekį, o viršutinis dubens lankas atsitrauks atgal (o tai ir daro nemažai raitelių, bandydami aktyviai panaudoti sėdynkaulius), atsitiks daug kas. Pirmiausia: pats dubuo negali sukiotis, nes jis lyg priklijuotas prie stuburo ir kryžkaulio. Čia nėra jokio lankstaus sąnario. Tad norint pasukti dubenį, faktiškai reikia ištiesinti natūralų apatinės nugaros dalies įlinkį. Taigi, kaip spyruoklė veikianti juosmeninė stuburo dalis tampa tiesi.

Tad sėdėsena tampa labiau sukaustyta ir raitelis ima šokinėti balne. Sėdynkauliai pasislenka gilyn po raiteliu, gaktikaulis pakyla nuo balno, raitelis ima sėdėti ant sėdynkaulių krašto. Tai panašu į balansavimą ant kėdės, besiremiančios dviem galinėm kojom – ne itin stabilu. Tas suteikia nestabilią sėdėseną balne.
Nemažai raitelių sėdi tokiu būdu. Sėdėseną stabilizuoti jie bando linkdami atgal, link balno galo, ir sulig kiekvienu žingsniu „šoka“ pilvo šokį, nes vis sūpuojasi pirmyn-atgal ant sėdynkaulių krašto. Žirgas pamažu pripranta prie tokios sėdėsenos ir išmoksta ją ignoruoti. Jis lygiai taip pat ignoruos ir stipresnį stūmimą, kuriuo raitelis stengsis išjudinti žirgą pirmyn. Ir taip raitelio stūmimas bei žirgo vangumas gali būti eskaluojamas iki begalybės.
Toliau: Balno pasirinkimas